Lietuvos Respublika pasirašė Antrąjį papildomą Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų protokolą
2022 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Europos Tarybos Andrius Namavičius pasirašė Antrąjį papildomą Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų (dar vadinamos Budapešto konvencija, ETS Nr. 185) protokolą dėl sustiprinto bendradarbiavimo ir elektroninių įrodymų atskleidimo.
Šiuo protokolu siekiama suteikti teisėsaugos institucijoms galimybę lengviau ir greičiau gauti informaciją iš kitų sutarties Šalių, reikalingą tirti elektroninius nusikaltimus. Vadovaudamosi Protokolo nuostatomis, valdžios institucijos galės pateikti tiesiogines užklausas registrams užsienio jurisdikcijose, kad išsiaiškintų, kas užregistravo tam tikrą domeną, todėl bus lengviau sužinoti, kas vadovauja neteisėtam forumui ar veiklai. Institucijos taip pat įgaus teisę įpareigoti nedelsiant bendradarbiauti užsienio įmones situacijose, kai manoma, kad gyvybei gresia pavojus. Taip pat bus sukurtos veiksmingesnės priemonės gauti duomenis ir jais dalytis su skirtingose jurisdikcijose veikiančiomis institucijomis, taps lengviau bendradarbiauti atliekant bendrus tyrimus. Svarbu paminėti, kad visoms naujoms priemonėms ir galioms, kurias pagal Antrąjį papildomą protokolą netrukus įgaus Šalių valdžios institucijos, bus taikomos griežtos apsaugos priemonės, užtikrinančios žmogaus teisių apsaugą ir teisės viršenybės principo laikymąsi, ypač su asmens duomenimis susijusiais klausimais.
Tai tik antrasis istoriškai reikšmingos Budapešto konvencijos pakeitimas nuo tada, kai ji buvo priimta 2001 m. lapkritį. Budapešto konvencija buvo pirmoji pasaulyje tarptautinė sutartis, skirta kovai su elektroniniais nusikaltimais. Pirmasis papildomas protokolas buvo priimtas 2003 m. ir numatė, kad bet koks rasistinių ar ksenofobinių veikų perdavimas kompiuterinėmis sistemomis bus laikomas nusikaltimu. Budapešto konvenciją, kuri yra atvira prisijungti ne tik Europos Tarybos narėms, yra ratifikavusios 66 valstybės, 13 yra pakviestos prie jos prisijungti, o 140 šalių visame pasaulyje bendradarbiauja su Europos Taryba, siekdamos sustiprinti savo vidaus teisės aktus, skirtus kovai su elektroniniais nusikaltimais.
