Bendra informacija

Bendra informacija

Europos Taryba - tarpvyriausybinė organizacija, kurios tikslai yra:

• ginti žmogaus teises, pliuralistinę demokratiją ir teisėtumą;
• padėti suprasti Europos kultūros identiškumą ir įvairovę bei skatinti jos vystymąsi;
• ieškoti bendrų sprendimų iššūkiams, su kuriomis susiduria Europos visuomenės (t.y. mažumų diskriminavimas, ksenofobija, netolerancija, bioetika ir klonavimas, terorizmas, prekyba žmonėmis, elektroniniai nusikaltimai, organizuotas nusikalstamumas ir korupcija, smurtas prieš vaikus ir t.t.), sukurti bendrus standartus ir stebėti jų įgyvendinimą;
• padėti įtvirtinti demokratinį stabilumą, remiant politines, teisines ir konstitucines reformas Europoje.

46 valstybės, Europos Tarybos narės

1949 m. gegužės 5 d. Europos Tarybą įkūrė 10 valstybių (Airija, Belgija, Danija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Norvegija, Olandija, Prancūzija, Švedija). 1949 m. rugpjūčio mėnesį prie jų prisijungė Graikija ir Turkija (1949). Šiuo metu Europos Tarybą sudaro 46 valstybės: Islandija ir Vokietija (1950), Austrija (1956), Kipras (1961), Šveicarija (1963), Malta (1965), Portugalija (1976), Ispanija (1977), Lichtenšteinas (1978), San Marino (1988), Suomija (1989), Vengrija (1990), Lenkija (1991), Bulgarija (1992), Čekija, Estija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija (1993), Andora (1994), Albanija, buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija, Latvija, Moldova ir Ukraina (1995), Kroatija (1996), Gruzija (1999), Armėnija ir Azerbaidžanas (2001), Bosnija ir Hercegovina (2002), Serbija (2003), Monakas (2004), Juodkalnija (2007).

Stebėtojo statusas

Japonija, Jungtinės Valstijos, Kanada, Meksika ir Šventasis Sostas turi stebėtojo statusą įvairiose Europos Tarybos tarpvyriausybinėse institucijose.

Struktūra

• Generalinis Sekretorius.
• Ministrų Komitetas yra Europos Tarybos sprendimų priėmimo institucija, sudaryta iš 46 valstybių, Europos Tarybos narių, užsienio reikalų ministrų (arba jų nuolatinių atstovų).
• Parlamentinė Asamblėja yra patariamoji Organizacijos institucija, kurios narius skiria nacionaliniai parlamentai.
• Europos vietų ir regionų valdžių kongresas yra konsultacinė institucija, atstovaujanti vietų ir regionų valdžioms.
• Europos Žmogaus teisių teismas.
• Žmogaus teisių komisaras atkreipia dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus ir juos aiškinasi.
• Tarptautinių nevyriausybinių organizacijų (TNVO) konferenciją sudaro apie 400 tarptautinių NVO, turinčių dalyvio statusą Europos Taryboje.

Viršūnių susitikimai suteikia veiklai naujų impulsų

Žlugus komunistiniams režimams Europos Taryba įgavo naują impulsą aukščiausiu lygiu organizuodama vyriausybių ir valstybių vadovų viršūnių susitikimus. Įvyko trys viršūnių susitikimai.

1993 m. Vienos susitikime 32 valstybių narių politiniai vadovai atsižvelgdami į to meto aktualijas nubrėžė tolimesnį Organizacijos plėtros veiksmų planą.

1997 m. Strasbūre 40 valstybių narių politiniai vadovai priėmė naują Veiksmų planą, kuriame išskirtos keturios plačios sritys: demokratija ir žmogaus teisės, socialinė sanglauda, piliečių saugumas ir demokratijos bei kultūros įvairovės mokymas.

2005 m. gegužės 16-17 d. Varšuvoje vyko trečiasis susitikimas. Jame buvo apibrėžti Tarybos ateities uždaviniai ir prioritetai su naujais politiniais įgaliojimais, vėl patvirtinančiais Organizacijos pagrindines vertybes ir standartus kaip atsaką į naujojo amžiaus iššūkius.

Specializuotų ministrų konferencijos

Europos Taryba periodiškai organizuoja specializuotų ministrų konferencijas (teisingumo, švietimo, šeimos reikalų, sveikatos apsaugos, aplinkos, savivaldos, migracijos, moterų ir vyrų lygybės, darbo, žiniasklaidos, kultūros, sporto, jaunimo ir kt.).

Konferencijų metu analizuojami svarbiausi konkrečių sričių klausimai, užmezgami ir plėtojami ministerijų, kurios valstybėse narėse dirba analogiškose srityse, kontaktai, parengiami bendri projektai ir teikiami veiklos siūlymai Europos Tarybos darbo programoms.