Naujienos

 Sausio 27 – 31 d. įvyko 2014 m. pirmoji, žiemos, sesija. Daugiausia dėmesio šioje sesijoje susilaukė plenarinės diskusijos dėl įvykių Ukrainoje bei S.Magnitskio žudikų nebaudžiamumo, po kurių ETPA patvirtino rezoliucijas ir rekomendacijas, smerkiančias, pirmuoju atveju, Rusijos taikomą spaudimą Ukrainai, antruoju – Rusijoje klestinčią korupciją ir nebaudžiamumą. Rusijos atstovų teiktos pataisos buvo atmestos, dokumentai patvirtinti didele balsų dauguma. Lietuvai šioje sesijoje atstovavo penki Seimo nariai: B.Vėsaitė, E. Zingeris, P.Gražulis, G.Jakavonis, A.Kašėta.

Šioje sesijoje įvyko debatai ir priimti sprendimai šiomis temomis:

Asamblėjos prezidento rinkimai: Gavusi absoliučią daugumą balsų (165), Parlamentinės Asamblėjos prezidente išrinkta Anne Brasseur (Liuksemburgas, ALDE). Anne Brasseur - 27-oji ETPA pirmininkė, antroji moteris, kada nors užėmusi šį postą.

Magnitskio byla: Apsvarsčiusi A.Gross (Šveicarija, SOC) parengtą raportą, ETPA nutarė rekomenduoti ET šalims narėms sekti JAV pavyzdžiu ir priimti “tikslines sankcijas” prieš asmenis, susijusius su Rusijos mokesčių teisininko Sergejaus Magnitskio mirtimi, taikant vizų uždraudimą ir sąskaitų užšaldymą, jeigu Rusijos valdžios atstovai nesugebės adekvačiai ir laiku sureaguoti į reikalavimus ištirti šį nusikaltimą. Rezoliucija ragina Rusijos valdžią ištirti visas Magnitskio mirties aplinkybes bei galimą kriminalinę pareigūnų atsakomybę.

Pristatant raportą, daugelio delegacijų atstovai pasisakė pritariantys jos turiniui. Buvo akcentuojama bylos svarba vertinant visą Rusijos baudžiamąją teisę bei teisinę sistemą, pažymėta, kad už šio individualaus atvejo slypi visa korumpuota bei žmogaus teisių negerbianti Rusijos sistema, ir toli gražu ne visi nusikaltimai sulaukia žmogaus teises saugančių organizacijų dėmesio. Lietuvos delegacijos narys Jakavonis pagyrė rezoliucijos autorių dėl jo įdėto darbo bei pabrėžė, kad svarbu nustatyti ribą tarp politinio veikimo ir kriminalinio nusikaltimo. Rusijos atstovai pasisakė nepritariantys šiai rezoliucijai bei balsuosiantys prieš, nes raportas esąs pernelyg politizuotas, o „tai, kad S. Magnitski mirė kalėjime, o ne atostogų metu, yra atsitiktinumas“.

Lietuvos delegacija balsavo už rezoliuciją.

Europos Tarybos generalinio sekretoriaus T. Jagland metinis pranešimas apie ET padėtį: T.Jaglandas pabrėžė, kad ET siekia kurti vieningesnę Europą; užtikrinti, kad šalių narių įstatyminė bazė visiškai atitiktų Europos žmogaus teisių konvenciją. Iki kito Ministrų susitikimo (gegužės 5-6 d. Vienoje) SG pristatys raportą, parengtą stebėsenos mechanizmų raportais, joje bus nurodyti trūkumai šalyse narėse konkrečiose srityse ir galima ET pagalba. Šios priemonės turėtų padėti struktūruoti tolesnę ET veiklą. Vienos susitikime SG taip pat tikisi pažymėti Stambulo konvencijos (dėl smurto prieš moteris) įsigaliojimą.

Kaip bendras didžiausias ET problemas SG įvardina augančią netoleranciją, rasizmą, ekstremizmą, mažumų (įskaitant romų) padėtį, socialines problemas ir atskirtis, tarptautinį nusikalstamumą, pinigų plovimąs, prekybą žmonėmis, smurtą prieš moteris, vaikus. Augant socialiniam nepasitenkinimui, protestui prieš privilegijuotųjų grupių susikurtą “paralelį pasaulį”, reikia didinti dėmesį Socialinės chartijos įgyvendinimui.

ET gali padėti šalims kovoti su korupcija, stiprinti teisėsaugą, apsaugoti žiniasklaidos laisvę, užtikrinti privatumą. Sėkmingos ET veiklos pavyzdys – pastarųjų dienų dialogas su Ukrainos vyriausybe, kurio rezultate buvo atšaukti sausio 16 d. priimti kontraversiški įstatymai.

Rasizmo ir netolerancijos prevencijos strategija Europoje: Priimta rezoliucija ragina parengti strategiją kovai su rasizmu ir netolerancija Europoje. Joje būtų numatytos prevencinės priemonės, pabrėžiant darbą su visuomenės nuomone, išsilavinimo apie žmogaus teises skatinimą, pasinaudojant internetu bei socialiniais tinklais. Vyriausybės atstovai bei politikai turėtų prisiimti atsakomybę ir vadovauti pastangoms kovoti su rasizmu, neapykanta ir netolerancija, nedelsiant viešai pasmerkdami tokius pasireiškimus.

Internetas ir politika: naujų informacinių bei komunikacinių technologijų poveikis demokratijai: ETPA šio debato metu pasisakė už platesnį interneto naudojimą parlamentinėse institucijose, siekiant didesnio sprendimų priėmimo skaidrumo bei dialogo su piliečiais. Priimtoje rezoliucijoje perspėjama, kad internetas gali padidinti žmogaus teisių, teisės viršenybės ir demokratijos pažeidimų riziką, todėl reikia siekti, kad internetas netaptų „no-go area“, dominuojama nematomų galių, be aiškiai priskiriamos atsakomybės. Pasiūlytos įvairios priemonės: nuoseklus teisinis pagrindas, paskatos interneto operatorių savireguliacijai ir atskaitomybei, parama ET dokumento “Demokratija, politika ir internetas” parengimui.

Migrantai: užtikrinant jų naudą Europos priimančioms visuomenėms: ETPA teigia, jog Europos valstybės turėtų stengtis taisyti gajus stereotipus apie migrantus, atsižvelgiant į nenuneigiamus faktus, liudijančius jų naudą visuomenei. Priimtoje rezoliucijoje ETPA nurodo, jog imigrantai yra naudingi užpildant darbo jėgos stygių, sprendžiant populiacijos mažėjimo problemą bei senstančios visuomenės problemą, praturtina kultūriškai. EBPO duomenimis, migrantai nėra našta viešiesiems finansams.

Sirijos pabėgėliai: kaip organizuoti ir paremti tarptautinę pagalbą? 2013 metų pabaigoje pabėgėlių iš Sirijos buvo apie 3 milijonus. ETPA išreiškė paskatinimą šalims narėms bei stebėtojoms parodyti dosnumą bei solidarumą, priimant šiuos pabėgėlius į savo teritorijas, sukuriant subalansuotą paskirstymą tarp valstybių. Priimtoje rezoliucijoje ETPA išreiškė padėką Turkijos, Jordanijos, Libano ir Irako valdžioms už tai, kad priėmė didžiulius skaičius pabėgėlių į savo teritorijas. Taip pat išreikštas nusivylimas, kad šalys narės nėra priėmusios bendros politikos Sirijos pabėgėlių klausimu. Pabrėžta pabėgėlių moterų, susiduriančių su seksualine prievarta, smurtu bei prievartinėmis santuokomis bei prostitucija, bei vaikų, susiduriančių su prieigos prie švietimo problemomis, padėtis.

Demokratinių institucijų funkcionavimas Ukrainoje: ETPA skubaus debato metu teigė, jog Ukrainos valdžia turėtų leistis į “atviras, nuoširdžias ir efektyvias derybas su opozicija”, siekiant konsensuso dėl geopolitinio apsisprendimo, tolimesnės demokratinės raidos bei konstitucinės tvarkos. Parlamentarai pasisakė, jog anti-protesto įsakymų atšaukimas bei vyriausybės atsistatydinimas būtų pirmas žingsnis link taikaus politinės krizės sprendimo.

Rezoliucija, parengta Mailis Reps (Estija, ALDE) ir Mariettos de Pourbaix-Lundin (Švedija, EPP/CD) kviečia policiją bei protestuotojus susilaikyti nuo bet kokio smurto ar veiksmų, kuriais būtų siekiama išprovokuoti žiaurią priešingos pusės reakciją. Rezoliucijoje taip pat pabrėžta, jog neproporcingas policijos jėgos panaudojimas bei kitokie žmogaus teisių pažeidimai turi būti nešališkai išnagrinėti, o pažeidėjai turi būti nubausti. Asamblėja sveikino SG iniciatyvą įkurti nepriklausomą tyrimų patariamąją komisiją tam, kad būtų ištirti incidentai, kuriuose buvo panaudotas smurtas Euromaidano protestuose. Pasiūlyta svarstyti balsavimo teisės atėmimą iš Ukrainos delegacijos kitos sesijos metu, jeigu žmogaus teisės ir toliau bus pažeidinėjamos.

Rezoliucija ir rekomendacija patvirtintos didele balsų persvara. Lietuvos delegacija taip pat parėmė rezoliuciją ir rekomendaciją.