Naujienos

  2013 m. birželio 7 d. Vilniaus universitete įvykusioje tarptautinė teisinėje konferencijoje ,,Dvidešimt Lietuvos Respublikos narystės Europos Taryboje metų: pamokos ir perspektyvos“, sveikinimo kalbą tarė Lietuvos Respublikos Nuolatinis atstovas prie Europos Tarybos Ambasadorius Gediminas Šerkšnys. Pateikiame Ambasadoriaus G.Šerkšnio sveikinimo kalbą.

Dear Secretary General, didžiai gerbiamas Universiteto Rektoriau, gerbiami Konferencijos dalyviai, ponios ir ponai,

Jūsų Konferencija yra svarbus renginys pažymint Lietuvos narystės Europos Taryboje dvidešimtmetį – dvidešimtmetį, kai Lietuva išpažįsta ir stengiasi įgyvendinti pagrindines Europos vertybes – demokratiją, pagarbą –žmogaus teisėms ir įstatymų viršenybei. Jūs Konferencijoje gan detaliai aptarsite teisinius šio proceso aspektus, tad aš labiau pateiksiu tik bendruosius faktus.

Lietuva kreipėsi į Europos Tarybą dėl narystės netrukus po nepriklausomybės atkūrimo. 1991 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos parlamentarai gavo specialaus svečio statusą Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje. Lietuvos Respublikos Seimui ratifikavus Europos Tarybos steigiamąją Londono sutartį, Lietuva tapo pilnateise nare nuo 1993 m. gegužės 14 dieną. Įstodama į Europos Tarybą, Lietuva įsipareigojo įvykdyti reikalavimus, išdėstytus Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos nuomonėje dėl Lietuvos narystės, tarp kurių buvo reikalavimas prisijungti prie ET Statuto, ratifikuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, pripažįstant Europos žmogaus teisių komisijos kompetenciją priimti ir nagrinėti individualius skundus bei pripažįstant privalomąją Europos žmogaus teisių teismo jurisdikciją (ratifikuota 1995 m. balandžio 27 d.), ratifikuoti Europos vietos savivaldos chartiją (ratifikuota 1999 m. gegužės 25 d.) ir įgyvendinti Statuto 3 straipsnio nuostatas: "Kiekviena valstybė, ET narė, privalo vadovautis teisinės valstybės principais ir suteikti visiems asmenims, esantiems jos jurisdikcijoje, žmogaus teises ir pagrindines laisves".

Per 20 metų narystės istoriją Lietuva prisijungė prie daugumos svarbiausių ET konvencijų ir tapo aktyvia organizacijos nare. Skaičiuojant su papildomais protokolais, Lietuva yra 93 Europos Tarybos teisinių instrumentų nare. Natūralu, kad šis procesas ypač aktyviai vyko narystės pirmąjį dešimtmetį, kai Lietuva ratifikavo Europos Tarybos Statutą, Kultūros konvenciją, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, Konvenciją dėl kovos su terorizmu, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, Europos konvenciją dėl diplomų, suteikiančių teisę stoti į universitetus, lygiavertiškumo ir daugelį kitų. Vėliau šis procesas sulėtėjo ir antrąjį narystės dešimtmetį buvo ratifikuotos Civilinės teisės konvencija dėl korupcijos, Konvencija dėl sprendimų, susijusių su vaikų globa, pripažinimo ir vykdymo, bei vaikų globos atnaujinimo, Europos kraštovaizdžio konvencija, Konvencija dėl elektroninių nusikaltimų, Konvencija dėl Europos farmakopėjos rengimo, Konvencija dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis ir paskutinė ratifikuota yra Konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos.

Kitas svarbus Lietuvos narystės aspektas – Lietuvos dalyvavimas Europos Žmogaus Teisių teismo veikloje.

Lietuvos teisėjas 1994-2004 m buvo Pranas Kūris, po jo – Danutė Jočienė ir šį rudenį darbą pradės naujas teisėjas. Teisme dirba 4 lietuviai. Bylų skaičiumi Lietuva neprisideda prie Teismo krūvių didinimo – lietuviškos bylos sudaro gerokai mažiau nei 1 procentą. Pvz., 2012 m. Teismas tyrė 717 kreipimųsį, iš kurių 705 buvo pripažinti netinkami. Tarp likusių 12 bylų 7 rasta Konvencijos pažeidimų. Šiuo metu laukia eilėje 322 bylos. Lietuva pasižymi tuo, kad pateikia „neįprastas“ bylas, kaip kad Paksas prieš Lietuvą, Čudak prieš Lietuvą ar buvusių KGB darbuotojų bylos prieš Lietuvą.

Aš neapžvelgsiu aktyvios Lietuvos veiklos kitose Europos Tarybos struktūrose, kaip kad Ministrų Komitete ir jos pranešėjų grupėse, Parlamentinėje Asamblėjoje, Vietinių ir regioninių valdžių Kongrese, tarpvyriausybinėse darbo grupėse, daliniuose susitarimuose ir kitose – nes tai nėra šios Konferencijos, kaip teisininkų rengiamoje ir daugiausia teisininkams skirtos Konferencijos tikslas.

Baigdamas tik noriu palinkėti Konferencijos dalyviams sėkmės ir užtikrinti, kad ši Konferencija dar labiau padės įtvirtinti Europos Tarybos vertybes Lietuvoje.

Ačiū už dėmesį.