Kaip mus rasti?

LIETUVOS RESPUBLIKOS NUOLATINĖ ATSTOVYBĖ PRIE EUROPOS TARYBOS

Adresas: 42, Rue Schweighaeuser  67000 Strasbourg  FRANCE

plačiau »

Tel. +33 390 411750
El. paštas

Ministrų Komitetas

Sukurta 2014.11.06 / Atnaujinta 2014.11.06 11:39

Ministrų Komitetas - tai sprendimus priimanti Europos Tarybos institucija. Ministrų Komiteto nariai yra visų valstybių narių užsienio reikalų ministrai arba jų nuolatiniai diplomatiniai atstovai Strasbūre. Tai yra vyriausybinė institucija, kurioje aptariami nacionaliniai požiūriai į bendras Europos problemas, ir kolektyvinis forumas, kuriame formuluojami atsakymai į šiuos klausimus. Kartu su Parlamentine Asamblėja Komitetas gina pagrindines Tarybos vertybes ir kontroliuoja, kaip valstybės narės vykdo savo įsipareigojimus.

Sprendimai ir veikla

Ministrų Komitetas priima sprendimus dėl Europos Tarybos veiklos. Be to, jis sprendžia, kokių veiksmų reikia imtis įgyvendinant Parlamentinės Asamblėjos ir Europos vietų ir regionų valdžių kongreso rekomendacijas ir įvairių tarpvyriausybinių komitetų bei specializuotų ministrų konferencijų siūlymus. Ministrų Komitetas tvirtina Tarybos veiklos programą ir biudžetą.

Dialogas

Ministrų Komiteto diskusijų objektas yra visi visuotinį politinį susidomėjimą keliantys klausimai, išskyrus gynybą: politiniai Europos integracijos aspektai, bendradarbiavimo vystymas, demokratinių institucijų apsauga ir žmogaus teisių gynimas, t.y. visos problemos, kurios reikalauja visai Europai bendrų sprendimų.

Aktyvi institucija

Kasmet vyksta bent du valstybių narių užsienio reikalų ministrų susitikimai, kuriuose aptariami politikos ir Europos bendradarbiavimo klausimai. Šie susitikimai suteikia Europos Tarybos veiklai reikiamą politinį impulsą. Kartą per savaitę vyksta Ministrų Komiteto posėdžiai nuolatinių atstovų lygiu. Jų darbą papildo referentų ir darbo grupės, kurioms pavedama išsamiai apsvarstyti tam tikrus klausimus, dėl kurių siūloma priimti sprendimą.

Kiekvienas ministras užima Komiteto pirmininko pareigas po 6 mėnesius. Tradiciškai pareigos perduodamos gegužės ir lapkričio mėnesiais.

Lankstumas

Jei projektą remia ne visos valstybės narės, Ministrų Komitetas gali pradėti įgyvendinti projektą kaip dalinį susitarimą, leidžiantį kai kurioms narėms vykdyti tam tikrą bendrą veiklą.

Antra vertus, išplėsti susitarimai sudaro sąlygas valstybėms narėms (arba jų daliai) bendradarbiauti su valstybėmis, nesančiomis Europos Tarybos narėmis, ir tuo pačiu leidžia pastarosioms naudotis nuolatinių Tarybos struktūrų teikiamomis galimybėmis.

Veiksmingos priemonės

Ministrų Komiteto sprendimai yra perduodami valstybių narių vyriausybėms rekomendacijų forma arba įtraukiami į Europos konvencijas bei sutartis, kurių nuostatos yra teisiškai privalomos jas ratifikavusioms valstybėms.

Be to, Komitetas priima deklaracijas arba rezoliucijas aktualiais politikos klausimais.

Iki šiol yra parengta daugiau nei 200 konvencijų. Dauguma iš jų yra skirtos žmogaus teisių klausimams. Be to, konvencijos reguliuoja tas sritis, kurios yra svarbios Europos Tarybos narių demokratinės, socialinės ir kultūrinės sanglaudos įtvirtinimui ir stiprinimui.

Dauguma Ministrų Komiteto nutarimų turi būti priimta dviem trečdaliais visų balsų. Svarstant procedūrinio pobūdžio klausimus, užtenka paprastos balsų daugumos.

Specialistų rengiama medžiaga

Konvencijų ir rekomendacijų projektus rengia vyriausybių ekspertų komitetai prie Ministrų Komiteto. Tai leidžia suderinti politinius interesus ir techninius bei dalykinius motyvus. Daugybė politinių iniciatyvų pateikiama reguliariai vykstančių tam tikrų sričių ministrų konferencijų metu.

Demokratija ir solidarumas

Europos Taryba parengė bendradarbiavimo ir pagalbos naujoms valstybėms narėms programas, kad jos galėtų naudotis Tarybos sukauptu patyrimu. Programos yra pagrįstos Tarybos tarpvyriausybinio bendradarbiavimo rezultatais: informacine medžiaga, ekspertų tinklais ir į bendradarbiavimą įtrauktomis struktūromis. Šių programų tikslas - įtvirtinti, stiprinti ir spartinti demokratines reformas naujose valstybėse narėse, kad jos galėtų laipsniškai ir harmoningai integruotis į Europos bendradarbiavimo procesus ir struktūras, pirmiausia į Europos Tarybą. Pasitikėjimo stiprinimo priemonių programa buvo sukurta siekiant remti pilietinės visuomenės iniciatyvas, kurios pagerintų skirtingų visuomenės sluoksnių abipusį supratimą ir bendravimą.

Statuto išsaugojimas

Į Tarybą stojančios valstybės įsipareigoja pripažinti įstatymo viršenybės principą ir savo piliečių pagrindines žmogaus teises ir laisves. Be to, jos įsipareigoja nuoširdžiai ir efektyviai bendradarbiauti didesnės vienybės ir ekonominio bei socialinio progreso vardan. Kiekviena valstybė narė atsako už šių įsipareigojimų vykdymą, o Ministrų Komitetas kontroliuoja, kaip jos tai įgyvendina.

Rimtų Statuto pažeidimų atveju Ministrų Komitetas gali sustabdyti valstybės narės atstovavimo teisę, pasiūlyti jai pačiai išstoti iš Organizacijos arba nuspręsti, kad ji neteko teisės būti Tarybos nare.

Konvencijų įgyvendinimas

Ministrų Komitetas prižiūri konvencijų ir valstybių narių susitarimų įgyvendinimą. Tai ypač svarbu kalbant apie dokumentus, užtikrinančius pagrindines žmogaus teises ir laisves. Svarbiausiuose iš jų (Europos žmogaus teisių konvencijoje, Europos socialinėje chartijoje, Konvencijoje prieš kankinimą ir nežmonišką bei žeminantį elgesį ir Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje) yra numatytas įgyvendinimo priežiūros mechanizmas.

Ministrų Komiteto pareigos Europos žmogaus teisių konvencijos atžvilgiu atspindi jo - žmogaus teisių apsaugos Europoje kertinio akmens - svarbą. Kontroliuodamas, kaip valstybės narės vykdo Europos žmogaus teisių teismo sprendimus, Ministrų Komitetas atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant analogų pasaulyje neturinčios žmogaus teises ginančios sistemos patikimumą.

Įsipareigojimų laikymasis

Remdamasis principais, kuriais vadovaujantis Tarybos plėtros procesas vyko nuo dienos, kai griuvo Berlyno siena, Ministrų Komitetas vykdė savo pareigas bešališkai ir konstruktyviai. Komitetas palaiko dialogą ir remia laipsnišką politiniam vystymuisi palankių politinių bei materialinių sąlygų sudarymą. Tuo tikslu Komitetas sukūrė kontrolės sistemą, stebinčią, ar visos valstybės narės laikosi savo įsipareigojimų. Komitetas siekia narėms sudaryti sąlygas ir galimybes, būtinas pagrindinėms Tarybos vertybėms ugdyti.

Europos Tarybos plėtros dėka žymiai pasikeitė Ministrų Komiteto struktūra ir funkcijos bei sustiprėjo politinis veiklos vaidmuo.

Dialogas ir tarpusavio supratimas

Europos Taryba plečia dialogą su išrinktais valstybių ir vietų lygio atstovais, užmezga politines diskusijas su valstybėmis, kurios nėra Organizacijos narės, tarp jų ir ne Europos valstybėmis, turinčiomis stebėtojo statusą (Japonija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kanada, Meksika ir Šventuoju Sostu). Europos Taryba suaktyvino bendradarbiavimą su kitomis Europos organizacijomis, ypač su Europos Sąjunga ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO), ir su Jungtinėmis Tautomis.

Naujienlaiškio prenumerata