Kaip mus rasti?

LIETUVOS RESPUBLIKOS NUOLATINĖ ATSTOVYBĖ PRIE EUROPOS TARYBOS

Adresas: 42, Rue Schweighaeuser  67000 Strasbourg  FRANCE

plačiau »

Tel. +33 390 411750
El. paštas

Bendra informacija

Sukurta 2014.11.06 / Atnaujinta 2014.11.13 08:38

Bet kuri Europos valstybė gali tapti Europos Tarybos nare, jeigu ji pripažįsta įstatymo viršenybę ir kiekvienam jos jurisdikcijoje esančiam asmeniui garantuoja pagrindines žmogaus teises ir laisves.

Europos Taryba - tarpvyriausybinė organizacija, kurios tikslai yra:

  • ginti žmogaus teises, pliuralistinę demokratiją ir teisėtumą;
  • padėti suprasti Europos kultūros identiškumą ir įvairovę bei skatinti jos vystymąsi;
  • ieškoti problemų, su kuriomis susiduria Europos visuomenė (t.y. mažumų diskriminavimas, ksenofobija, netolerancija, bioetika ir klonavimas, terorizmas, prekyba žmonėmis, elektroniniai nusikaltimai, organizuotas nusikalstamumas ir korupcija, smurtas prieš vaikus ir t.t.), bendrų sprendimų;
  • padėti įtvirtinti demokratinį stabilumą remiant politines, teisines ir konstitucines reformas Europoje.

47 valstybės, Europos Tarybos narės

1949 m. gegužės 5 d. Europos Tarybą įkūrė 10 valstybių (Airija, Belgija, Danija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Norvegija, Olandija, Prancūzija, Švedija). 1949 m. rugpjūčio mėnesį prie jų prisijungė Graikija ir Turkija (1949). Šiuo metu Europos Tarybą sudaro 46 valstybės: Islandija ir Vokietija (1950), Austrija (1956), Kipras (1961), Šveicarija (1963), Malta (1965), Portugalija (1976), Ispanija (1977), Lichtenšteinas (1978), San Marino (1988), Suomija (1989), Vengrija (1990), Lenkija (1991), Bulgarija (1992), Čekija, Estija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija (1993), Andora (1994), Albanija, buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija, Latvija, Moldova ir Ukraina (1995), Rusija ir Kroatija (1996), Gruzija (1999), Armėnija ir Azerbaidžanas (2001), Bosnija ir Hercegovina (2002), Serbija (2003), Monakas (2004), Juodkalnija (2007).

Europos Tarybos nereikia painioti su Europos Sąjunga. Tai dvi skirtingos organizacijos. Antra vertus, visos 27 Europos Sąjungos valstybės yra Europos Tarybos narės.

Stebėtojo statusas

Japonija, Jungtinės Valstijos, Kanada, Meksika ir Šventasis Sostas turi stebėtojo statusą įvairiose Europos Tarybos tarpvyriausybinėse institucijose.

Europos Rūmai

Europos Tarybos būstinė yra Europos Rūmai Strasbūre, Prancūzijoje.

Plati veikla

Europos Taryba apima visas pagrindines visuomenės gyvenimo sritis, išskyrus gynybą. Jos veiklos programoje yra žmogaus teisės, žiniasklaida, teisinis bendradarbiavimas, socialinė sanglauda, sveikatos apsauga, švietimas, kultūra, paveldas, sportas, jaunimo problemos, vietų demokratija ir tarptautinis bendradarbiavimas, aplinkos apsauga ir regionų planavimas.

Bendradarbiavimo sistema

  • Ministrų Komitetas yra Europos Tarybos sprendimų priėmimo institucija, sudaryta iš 47 valstybių, Europos Tarybos narių, užsienio reikalų ministrų (arba jų nuolatinių atstovų).
  • Parlamentinė Asamblėja yra patariamoji Organizacijos institucija, kurios narius skiria nacionaliniai parlamentai.
  • Europos vietų ir regionų valdžių kongresas yra konsultacinė institucija, atstovaujanti vietų ir regionų valdžioms.
    Taip vyriausybės, nacionaliniai parlamentai ir vietų bei regionų valdžios yra atstovaujami atskirai.
  • Tarptautinių nevyriausybinių organizacijų (TNVO) konferenciją sudaro apie 400 tarptautinių NVO, turinčių dalyvio statusą Europos Taryboje.

Renkamas Generalinis sekretorius

2014 m. Generaliniu sekretoriumi penkerių metų kadencijai Parlamentinė Asamblėja išrinko Thorbjørn Jagland. Generalinis sekretorius vadovauja Organizacijos veiklai bei koordinuoja ją.

Viršūnių susitikimai suteikia veiklai naujų impulsų

Žlugus komunistiniams režimams Europos Taryba įgavo naują impulsą aukščiausiu lygiu organizuodama vyriausybių ir valstybių vadovų viršūnių susitikimus. Įvyko trys viršūnių susitikimai.

1993 m. Vienos susitikime 32 valstybių narių politiniai vadovai atsižvelgdami į to meto aktualijas nubrėžė tolimesnį Organizacijos plėtros veiksmų planą.

1997 m. Strasbūre 40 valstybių narių politiniai vadovai priėmė naują Veiksmų planą, kuriame išskirtos keturios plačios sritys: demokratija ir žmogaus teisės, socialinė sanglauda, piliečių saugumas ir demokratijos bei kultūros įvairovės mokymas.

2005 m. gegužės 16-17 d. Varšuvoje vyko trečiasis susitikimas. Jame buvo apibrėžti Tarybos ateities uždaviniai ir prioritetai su naujais politiniais įgaliojimais, vėl patvirtinčiais Organizacijos pagrindines vertybes ir standartus kaip atsaką į naujojo amžiaus iššūkius.

Specializuotų ministrų konferencijos

Europos Taryba periodiškai organizuoja specializuotų ministrų konferencijas (teisingumo, švietimo, šeimos reikalų, sveikatos apsaugos, aplinkos, savivaldos, migracijos, moterų ir vyrų lygybės, darbo, žiniasklaidos, kultūros, sporto, jaunimo ir kt.).

Konferencijų metu analizuojami svarbiausi konkrečių sričių klausimai, užmezgami ir plėtojami ministerijų, kurios valstybėse narėse dirba analogiškose srityse, kontaktai, parengiami bendri projektai ir teikiami veiklos siūlymai Europos Tarybos darbo programoms.

Kasdien kuriama Europa

Pagrindinė Europos Tarybos veiklos sritis - Europos konvencijų ir sutarčių rengimas. Šie dokumentai padeda valstybėms, Europos Tarybos narėms, atitinkamai derinti ir keisti savo vidaus įstatymus.

Prie kai kurių konvencijų ir sutarčių gali prisijungti valstybės, nesančios Europos Tarybos narėmis. Vyriausybės gali naudotis atliktų tyrimų medžiaga ir darbo rezultatais, kurie padeda plėsti bendradarbiavimą ir skatinti socialinę pažangą Europoje.

Be to, Europos Taryba priima dalinius susitarimus. Tai ,,kintamasis geometrinis" bendradarbiavimas, leidžiantis kelioms valstybėms, gavusioms kitų narių pritarimą, vykdyti tam tikrą bendrus interesus atitinkančią veiklą.

Finansavimas

Valstybės, Europos Tarybos narės, finansuoja Organizaciją proporcingai savo gyventojų skaičiui ir turimiems resursams.

Oficialios kalbos

Oficialios Europos Tarybos kalbos yra anglų ir prancūzų. Vokiečių, italų ir rusų kalbos taip pat vartojamos kaip darbinės kalbos. Dalį dokumentų keliomis kalbomis galima surasti interneto svetainėje www.coe.int

Naujienlaiškio prenumerata